Grikiai – kaprizinga moteris. Jis nepakenčia karščio, drėgmės ar stipraus vėjo. Dėl to didžioji Europos dalis jau dabar negali būti laikoma potencialia jo auginimo vieta. Tačiau tuo sunkumai nesibaigia.
Ši kultūra ypač mėgsta riebų juodžemį, kuris pats savaime yra retas turtas. Tačiau grikiai yra tokie godūs maistingųjų medžiagų, kad tiesiog „išsiurbia“ viską iš dirvožemio.
Po jo žemei reikia privalomo poilsio, kitaip ji išseksta.
Pagrindinė priežastis, kodėl Europoje grikiai beveik neauginami, yra jų absoliutus abejingumas trąšoms. Jei kviečius tręšiate, derlius išauga kelis kartus.
Tačiau grikiai lieka abejingi – net jei lauką užtvindytumėte trąšomis arba visai jo neliestumėte, jokio skirtumo nebūtų.
O dabar pridėkime dar vieną veiksnį: grikių neapsaugo pesticidai ir herbicidai – nuo jų jie žūsta greičiau nei piktžolės.
Dėl visų šių veiksnių grikiai Europos ūkininkams yra nepelninga kultūra. Jo gamybos sąnaudos yra per didelės, o derlius menkas.







